Saulėje galima virti ir samagoną. Vandenį distiliuoti tai jau tikrai. Jokie monopolistai to neuždraus.

Imi kibirą, geriau - juodą, kad jis geriau kaistų saulėje, įpili vandens, įmeti kokių žolių, kad jos visada būtų šlapios ir geriau garintų vandenį. Viduryje statai stiklainį, į jį gali įdėti piltuvėlį, kuris rinktų kondensatą, bet išgaruoti jau nebeleistų. Kibirą uždengi skaidria plastiko plėve, per vidurį padedi akmenuką, kad jis padarytų įdubimą. Vandens garai kondensuosis ant tos plėvelės ir varvės į piltuvėlį. Plėvelė - tai šaldytuvas. Kad ji geriau šaldytų, užpyliau ant viršaus vandens, kad jis garuodamas eikvotų šilumą.

Pastačiau aparatą kieme ir palikau kelioms dienoms. Tiesą sakant, net pamiršau.
Dabar pažiūrėkim, kas man išėjo.

Nuimkim plėvelę, atidenkime kibirą.

O taip, stiklainio dugne yra šiek tiek! Mažoka.

Kibiras - per mažai. Reikėtų kur kas platesnio indo, kad būtų didesnis garavimo plotas. Tada našumas bus kitas.

Bet vis dėlto toks distiliatorius veikia. Palikai vieną, ir tegu laša, kol prilašės. Samagonui jis, aišku, netiktų. Kaip iškentėsi kelias dienas, kol privarvės keli lašai?