Alvydas JANUŠEVIČIUS  

Šiaulietis Petras savo kaimo sodyboje išradingai pakinkė į darbą saulę. Pasigamino keletą saulės kolektorių, kurie šešis mėnesius per metus garantuoja karštą vandenį. Vyras suskaičiavo, kad jam kolektoriai atsipirko per du mėnesius. Dabar panašius kolektorius Petras gamina artimiesiems.

Šiltas vanduo — pusę metų

Ant Petro sodybos stogo pritvirtinti į stoglangius panašūs įrengimai: „Saulės kolektoriai, — paaiškina Petras. — Jau trejus metus šildau vandenį nuo balandžio iki spalio mėnesio“.

Siurblys iš šulinio kelia vandenį į kolektorius, kuriuose saulė jį įšildo. Sušilęs vanduo kyla dar aukščiau, į vandens talpyklą. Tuo tarpu talpyklos apačioje esantis vėsesnis vanduo leidžiasi į kolektorių, o sušilęs vėl grįžta į talpyklą. Ir taip vanduo teka ratu, vis labiau šildamas.

Karštą dieną iš čiaupo teka iki 50 laipsnių įšildytas vanduo. Tenka atsukti ir šaltą vandenį — nupliksi. Gerai apšiltinta vandens talpykla per naktį iki pirmųjų saulės spindulių išsaugo 35 laipsnių šilumos vandenį.

Petras aprodo savo sodybą ir stabteli prie žarnos daržams laistyti: „Štai pats paprasčiausias saulės kolektorius. Paskaičiavau, kad žarnoje telpa apie aštuoniasdešimt litrų vandens, kurį saulė greitai užkaitina — vos ranka kenčia“.

Pašnekovas sako, kad galima padaryti dar gudriau — ant žemės susukti žarną ir uždengti ją polietileno plėvele: „Saulėtomis vasaros dienomis karšto vandens nepritrūksi. Tik naktį atvės. Gyventi kaime, šildyti vandenį elektra ir nepasinaudoti saulės teikiama energija — nusikaltimas“.

Kolektorius už šimtą litų

Kam teko lankytis Turkijoje ar kituose šiltesniuose kraštuose, tas pastebėjo kone ant visų stogų iškeltas plokštes ir talpyklas. Saulės energija Turkijoje vandenį šildo prabangiausi viešbučiai. Centrinio šildymo bent jau pietinėje Turkijos dalyje nėra. Panašių stebuklų galima rasti arčiau — Skandinavijoje saulės energija džiovinama mediena.

Petras vadina prasimanymais kai kurių mokslininkų teigimus, neva Lietuvos klimatinėje zonoje saulės energija neapsimoka: „Mano kaimynai už elektrą vandeniui šildyti vasarą moka beveik šimtą litų per mėnesį. Mano kolektoriaus savikaina — šimtas litų ir atsipirko per du mėnesius“.

Kolektorius Petras gamina iš senų langų, kuriuos daugiabučių gyventojai išmeta arba parduoda už kelis litus — keičia langus į plastikinius. Iš vieno dvigubo lango galima pagaminti du kolektorius.

Pirmiausia pasigamina absorberį — saulės energiją sugeriantį paviršių. Tam reikia skardos, šiek tiek karščiui atsparių vamzdžių ir juodų dažų. Petras patyrė, kad kolektoriams puikiai tinka vadinamieji „eurovamzdžiai“ — ypač laidūs ir atsparūs šilumai.

Petras nudažo skardos paviršių juodai — ši spalva kol kas pigiausias būdas „sugauti“ saulės šilumą. Skardą tvirtina prie medinės plokštės. Prie skardos glaudžiai pritvirtina gyvatėle išlankstytą “eurovamzdį“, kurį taip pat nudažo juodai.

Absorberį uždengia langu, o iš kitos pusės apšildo šilumą sulaikančiomis medžiagomis. Toks kolektorius net ir apsiniaukusią vasaros dieną šildo vandenį.

„Anksčiau galvojau sutaupyti ir naudojau plastikinius vamzdžius — neatlaikė karščio ir trūko, — moko Petras. — Taip pat labai svarbu kolektorių kruopščiai apšiltinti. Bus mažiau šilumos nuostolių.“

Saulė šildo ir orą

Petro sodybos vonios kambaryje orą šildo saulė, nors patalpoje nėra nė vieno lango. Lauke ant sienos kabantis kolektorius gaudo saulės šilumą. Šiltas oras plūsta į vonios kambarį per angą kolektoriaus viršuje, o per apatinę angą vėsus oras teka į kolektorių.

„Viskas pagrįsta gamtos dėsniais — šiluma kyla į viršų, o šaltis leidžiasi žemyn, tik kažkodėl retas tuo pasinaudoja. Šildosi krosnimis ir brangia elektros energija.“

Oro kolektorių Petras patobulino, viršutinėje angoje įtaisęs ventiliatorių: „Patalpa greičiau įšyla, kai ventiliatorius priverstinai cirkuliuoja orą, tačiau iškilo problema — jei saulė nešvies, tai ventiliatorius tik aušins“.

Šioje situacijoje pagelbėjo modernios technologijos. Petras įsigijo kelias saulės baterijas, kurių pakako kompiuteriniam ventiliatoriui sukti. Saulė šviečia — ventiliatorius veikia, o kai nešviečia — oras cirkuliuoja natūraliai.

Petras planuoja ir toliau kuo efektyviau panaudoti atsinaujinančius gamtos išteklius. Per sodą jau iškasė griovį, kuriame vamzdžiais tekės tvenkinio vanduo ir net žiemą šildys namo sienas.

„Tvenkinio vanduo ir po ledu siekia septynis laipsnius šilumos. Apšiltinsiu sienas, o po apšiltinimu išklosiu vamzdžius, kuriais tekės tvenkinio vanduo. Žiemą net ir po speigų namuose rasiu teigiamą temperatūrą. Reikės mažiau malkų“.

"Šiaulių kraštas" 2006 m. Liepos 27 d.