Pasidariau nedidelę šildymo sistemą garaže, ja aušindamas kamino dūmus, dūmais kaitindamas vandenį ir cirkuliacijos siurbliu varydamas pro oro kondicionieriaus vidinį bloką. Sistema veikia, ventiliatorius iš kondicionieriaus pučia beveik 50 laipsnių orą, bet kaminas vis tiek liko labai karštas. Gal ką ne taip padariau?

Deividas

Deividas atsiuntė keletą nuotraukų, iš kurių matyti, kad viską jis neblogai sukonstravo. Metaliniam dūmtraukio vamzdžiui jis pritaisė vandens kontūrą ir taip paima dalį dūmų šilumos.

Dalį šilumos jis dar gauna, krosnelės korpuse įtaisęs metalinį gyvatuką, pro kurį leidžia kondicionieriaus ataušintą grįžtamąjį vandenį.

Sistema lyg ir veikia. Oro kondicionieriaus ventiliatorius pučia 48,1 laipsnio orą, patalpa šyla.

O kas negerai? Deividas pamatuoja dūmtraukio temperatūrą, ir aptinka, kad dūmai beveik neataušinti.

Tokia dūmų temperatūra - tai juk kiemo šildymas! 281 laipsnis - tai jau ir priešgaisriniu požiūriu pavojinga temperatūra.

Visų tokio tipo krosnelių ir židinių problema - jie ne tiek šildo patalpą, kiek lauko orą. Deividas mėgino paimti šilumą, dūmtraukio vamzdžiui uždėjęs vandens kontūrą, bet tai nedaug tegelbėjo. Dūmai vis teik išeina karšti.

Ką jis padarė ne taip? Sistemą jis sumontavo gerai. Puiki idėja vietoj radiatoriaus panaudoti kondicionieriaus vidinį bloką. Vienas mano draugas tokiu būdu vasarą šildo vonios kambarį, imdamas šilumą iš saulės kolektoriaus.

Sistema gera, bet nepakankamas ant dūmtraukio vamzdžio uždėtas šildytuvas. Šioje vietoje suklupo ne vienas meistras, mėginęs aušinti dūmtraukio vamzdį. Dar blogesnė idėja yra apvynioti dūmtraukį variniu vamzdeliu. Brangu, o naudos dar mažiau.

Visa problema, kad labai mažas dūmtraukio aušinimo plotas. Net jeigu padarytumei metro aukščio vandens apvalkalą, efektas bus nepakankamas. O ir pati idėja aušinti dūmtraukį yra ydinga. Nuo to mažėja dūmų trauka, o dūmtraukis aušinimo vietoje kemšasi. Kai dūmtraukio sienelės aplimpa suodžiais, aušinimas dar suprastėja.

Vadinasi, reikia atlikti dvi tokias užduotis - padidinti dūmų aušinimo plotą ir išvengti jų traukos stabdymo. Geriausia tai daryti, dūmus vidiniu vamzdžiu leidžiant į aukštą metalinį kupolą, po to leidžiant jiems kristi žemyn ir pro specialią angą išeiti į kaminą. Toks aušintuvas dar vadinamas reaktyviniu kamino dūmų ekonomaizeriu.

Čia matote oru aušinamo reaktyvinio ekonomaizerio schemą. Dūmai iš židinio metaliniu vamzdžiu eina į automobilinio dujų baliono viršau, ataušę krenta žemyn ir nueina į kaminą. Toks ekonomaizeris pats susikuria šiokią tokią trauką ir sunkiai pūkšėdamas veikia netgi be kamino. Orą šildo kur kas geriau, negu metalinis dūmtraukio vamzdis. Kodėl? Jo plotas kelis kartus didesnis, nei tokio pat ilgio dūmpraukio vamzdis.

Dar geresnį efektą gausime, jeigu ant šio kupolo mausime kitą, storesnį dujų balioną ir juo paleisime vandenį. Vanduo kur kas geriau paima šilumą, negu oras, ir tokio ekonomaizerio galingumas padidėja daugelį kartų.

Paprasta krosnelė, kurią matote nuotraukoje, puikiausiai šildo kelis kambarius ir dar prikaitina šilumokaitį vandens. Iš tokio ekonomaizerio į kaminą išeina gerai ataušinti, 100 laipsnių nesiekiantys dūmai.

Pirmąjį tokį ekonomaizerį mes su Vincu sukūrėme prieš penkerius metus, padarėme jų nemažai, ir jie visi pasiteisino. Tokius prietaisus verta statyti ne tik ant krosnelių bei židinių, bet ir ant kieto kuro katilų. Pastačius jį ant "Vedruso", galima išgauti ir dvigubą naudą.

Tokius ekonomaizerius labai paprasta išvalyti, be to, jie surenka kondensatą, kurį galima subėginti į kokį indą. Galima jų pasidaryti ir didesnių, ir mažesnių - priklausomai nuo pečiaus galingumo ir katilinės aukščio. Štai kad ir tokį:

Išsamiau apie reaktyvinius ekonomaizerius galite paskaityti čia.