Alius Sakinis ką tik buvo vandentiekis. Pūškėdamas speigo garais lyg garveržys parsigabeno tris didelius pilnus kibirus. O vakar, aptikęs užšalusį šulinio vamzdį, labai supyko ant siurblio, kad tas atsisakė siurbti į trobą vandenį. Kurį laiką Alius netgi svarstė, ar jam panikuoti, ar ne, bet apsisprendė džiaugtis ramybe. Ar jis koks civilizacijos invalidas, kad neparsineštų vandens iš prūdo? O gėrimui, kai pasibaigs atsargos, parsiveš iš artimiausio kaimyno.

Vandens yra, malkų yra, šaldytuvas jį išmaitins visą mėnesį. Ko daugiau reikia?

Labai geras jausmas - nieko daugiau nereikia, tiktai gyventi.