Pasakoja Marytė:

Petro pavyzdžiu aš irgi pasidariau naminio muilo.

Pasėmiau iš ugniakuro pelenų, jų buvo kokie 4litrai. Pelenus užpyliau verdančiu vandeniu, vandens supyliau 7 litrus. Parą palaikiau, nukošiau, gautą šarmą vėl pakaitinau ir juo užpyliau kitą porciją pelenų. Tą kitą porciją palaikiau vandenyje gal trejetą valandų, nupyliau, nukošiau.

Pasėmiau štai tokį stiklainį, o likusį šarmą pasilikau skalbimui.

Tam stiklainiui šarmo paėmiau 200 gramų lydytų taukų. Juos kai išlydžiau, padėjau pravėsti, kadangi šarmas irgi buvo karštokas, abu atvėsinau truputį, kad pilant nesitaškytų į akis.

Supyliau taukus į šarmą, sumaišiau. Puodas ant ugnies netrukus pradėjo virti, taip virė padėtas, burbuliavo palengva kokias 4 valandas. Po to aš jį palikau ant viryklės karštai per visą naktį.

Rytą radau tokią baltą tyrę kaip majonezą. Štai toks kiekis jo išėjo.

Vandenyje tirpsta, plauna gerai, bet riebus, riebina rankas kažkaip... Tikriausiai ką nors blogai padariau?

Kai tą skystą muilą išnešiau į lauką atvėsti, jis sukietėjo kaip ir gyvuliniai taukai. Apverti stiklainį - nebėga. Bet atšilęs šiek tiek suskystėjo. Jis tokio tirštumo, kaip dirbtinus medus. Ar toks turi būti?

Gal pyliau per mažai šarmo, gal taukai negeri?..

Marytė

Petras:

Man atrodo, viskas daryta gerai. Kalio šarmu daromas skystas muilas. O pelenuose kaip tik yra kalio šarmas. Vadinasi, virdamas taukus pelenų šarme, kieto muilo nepasidarysi - neverta stengtis. Antra vertus, kuo blogai skystas muilas? Susipilk į seną kokio šampūno buteliuką - bus labai patogu naudotis. Kiti sako, kad skystas muilas dar patogiau už kietą.

Naminis muilas yra riebesnis, nes jame lieka visas glicerinas, kurį fabrikai paprastai atskiria ir parduoda atskirai. Tai brangi ir odai labai draugiška medžiaga. Kadangi turi savybę traukti vandenį, labai gerai drėkina odą. Nusiplovęs rankas naminiu muilu, esi tuo pačiu pasitepęs jas glicerinu. Sausai odai - puikus dalykas. Vadinasi, pasidarei ne tik muilo, bet ir kremo - jo irgi nereikės pirkti.

O gal muilas tikrai per riebus? Gal trūko šarmo, ir liko juo nepaveiktų riebalų? Iš nuotraukos būtų sunku ką nors pasakyti. Turint pH matuoklį, būtų galima pamatuoti muilo šarmingumą. Paprastai muilo šarmingumas būna nuo 9 iki  10,5. Tačiau muilą nuo taukų galima skirti ir iš akies. Svarbiausias dalykas, kuris skiria muilą nuo taukų - muilas gerai tirpsta vandenyje. Jeigu tirpsta, vadinasi, tai muilas, o ne taukai. Jeigu dalis riebalų vis dėlto plūduriuoja atskirai, vadinasi, buvo mažai šarmo. Kai kurie naminio muilo mėgėjai sako, kad tokį muilą galima pagerinti soda.

Praustis geriausia švelniu muilu, o skalbiant galima jį ištirpinti tame pačiame pelenų šarme. Praustis pernelyg šarmingu muilu nėra gerai - oda nuo šarmo sausėja, gali perštėti.

Muilo žinovai tikina, kad jį reikėtų brandinti bent kelias savaites. Kuo ilgiau muilas brandinamas, tuo jis geresnis. Per ilgesnį brandinimo laiką muile užsilikęs šarmas sureaguoja su riebalais. Muile nebelieka nesureagavusio šarmo ir šarmu bepaveiktų riebalų. Kadangi aukštesnėje temperatūroje cheminės reakcijos vyksta greičiau, nereikėtų skubėti muilo atšaldyti. Tegu jis bręsta šiltai padėtas.

Vadinasi, muilo reikėtų pasidaryti daugiau ir turėti rezervą brandinimui. Senuoju geruoju prausiesi, šviežų dedi brandinimui. Tai šiek tiek panašu į brandinamą vyną, kurio vyndariai irgi negeria pirmąją dieną.