Jeigu faktai prieštarauja nuomonei, reikia skubiai keisti faktus. Kitaip tavo tikėjimas žlugs.
Skamba kaip pokštas, bet su tikinčiaisiais tai vyksta nuolat. Aš vis prisimenu, kaip buvau įsipainiojęs į beprasmišką ginčą su vegetarais.
Išgirdau absurdišką vegetarų idėją, kad Biblija draudžia žudyti, todėl jie nevalgo mėsos. Nustebau, kad žmonės nežino elementarių dalykų. Juk viena Senojo testamento knyga, ji vadinasi Kunigų knyga, to ir moko, kaip turi būti skerdžiami gyvuliai ir paukščiai, kokia mėsą galima valgyti, kokios - ne. Parinkau krūvą citatų, nusiunčiau.
Tada vegetarai pareiškė, jog Kristus mėsos tikrai nevalgė. Nusiunčiau keletą citatų, kaip jis valgė žuvį ir Velykų avinėlį. Vegetarai atsakė, kad mes iš prigimties esame žoliaėdžiai, neturime iltinių dantų. Bet iltinius kaip tik turime! Kai ir tas faktas netiko jų tikėjimui, jie puolė prie kažkokio kito, o aš staiga supratau, kad užsiimu tuščiu darbu. Jie tiki liguista idėja visai ne dėl to, kad nežino faktų. Viskas yra atvirkščiai - tikintieji atmeta visus faktus, kurie prieštarauja tikėjimui. Jie nuolatos ieško tokių, kurie tiktų jų nuostatoms.
Vadinasi, faktai ir argumentai diskusijai su tikinčiuoju netinka. Jie nepadės!
Kas lieka? Ogi visiškai nieko! Be faktais grįstų argumentų racionali diskusija nėra įmanoma.
Štai kodėl neverta diskutuoti ne tik su vegetarais, bet ir visais kitais absurdo idėjų užvaldytais žmonėmis. Ir nesvarbu, kuo jie tik - nekaltu Marijos prasidėjimu, pasaulinių žydų sąmokslu, alkoholio nauda ar pasaulio sutvėrimu per savaitę. Vos pamatau, kad žmogus nuo vieno fakto, jo nei paneigęs, nei patvirtinęs, bėga prie kito, iškart nutraukiu dialogą.
Yra labai geras palyginimas: su tikinčiuoju diskutuoti argumentais yra tas pats, kas su balandžiu lošti šachmatais - jis visas figūras snapu išvartys, apšiks lentą ir pasijus nugalėjęs.
Prieš tikėjimą protas bejėgis. Kaip muzika prieš kurtumą.